Tarptautinė Darbininkų Asociacija
Parašė: Karlas Marksas 1864 m. spalio 21–27 d.
Išspausdinta 1871 m. atskira brošiūra
Šaltinis: Karl Marx, Friedrich Engels. Rinktiniai raštai (Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1949), 1:326-329
Spausdinama: pagal 1871 m. brošiūros tekstą
Vertimas: iš anglų kalbos
Suskaitmenino: Baltoji Rožytė
Turint galvoje:
kad darbininkų klasės išvadavimas turi būti pačios darbininkų klasės iškovotas; kad kova dėl darbininkų klasės išsivadavimo reiškia kovą ne dėl klasinių privilegijų ir monopolijų, bet dėl lygių teisių ir pareigų ir dėl bet kurio klasinio viešpatavimo panaikinimo;
kad ekonominis darbo žmogaus pajungimas darbo priemonių, t. y. pragyvenimo šaltinių, monopolistui sudaro visų vergijos formų pagrindą, bet kurio socialinio skurdo, protinio atsilikimo ir politinės priklausomybės pagrindą;
kad, vadinasi, ekonominis darbininkų klasės išsivadavimas yra didysis tikslas, kuriam kaip priemonė turi būti pajungtas kiek vienas politinis judėjimas;
kad visos pastangos, nukreiptos šiam didžiajam tikslui, iki šiol pasirodė nesėkmingos, nes trūko solidarumo tarp įvairių darbo šakų darbininkų kiekvienoje šalyje ir nebuvo broliškos sąjungos tarp įvairių šalių darbininkų;
kad darbo išsivadavimas yra ne vietinė ir ne nacionalinė, bet socialinė problema, apimanti visas šalis, kuriose egzistuoja šiuolaikinė visuomenė, ir kad jos išsprendimas priklauso nuo praktinio ir teorinio pažangiausiųjų šalių bendradarbiavimo;
kad dabartinis naujas darbininkų klasės judėjimo pakilimas priešakinėse pramoninėse Europos šalyse, sukeldamas naujas viltis, drauge su tuo yra rimtas įspėjimas nekartoti ankstesniųjų klaidų ir reikalauja negaištant sujungti visus dar išsiskaidžiusius judėjimus; —
Turint galvoje nurodytuosius sumetimus, buvo įkurta Tarptautinė Darbininkų Asociacija.
Asociacija pareiškia, kad visos įstojančios į ją draugijos ir atskiri asmenys pripažįsta tiesą, teisingumą ir dorą savo tarpusavio elgesio ir savo elgesio su visais kitais žmonėmis pagrindu, nepriklausomai nuo jų odos spalvos, tikybos arba tautybės;
Asociacija pripažįsta, kad nėra teisių be pareigų, nėra pareigų be teisių.
Šių principų dvasia ir buvo sudaryti šie įstatai:
1. Asociacija įsteigta tam, kad būtų santykių ir bendradarbiavimo centras tarp darbininkų draugijų, esančių įvairiose šalyse ir siekiančių to paties tikslo, būtent — darbininkų klasės gynimo, išvystymo ir visiško išvadavimo.
2. Draugijos pavadinimas — „Tarptautinė Darbininkų Asociacija“.
3. Kas metai šaukiamas visuotinis darbininkų kongresas iš Asociacijos sekcijų delegatų. Kongresas paskelbia bendruosius darbininkų klasės siekimus, imasi priemonių, būtinų sėkmingai Tarptautinės Asociacijos veiklai, ir skiria Asociacijos Generalinę Tarybą.
4. Kiekvienas kongresas paskiria laiką ir vietą sekančiam kongresui sušaukti. Delegatai susirenka paskirtuoju metu paskirtoje vietoje be specialaus kvietimo. Generalinė Taryba turi teisę prireikus pakeisti kongreso sušaukimo vietą, bet ji neturi teisės atidėti jo sušaukimo laiko. Kongresas kasmet nustato Generalinės Tarybos buveinę ir išrenka jos narius. Išrinkta tuo būdu Generalinė Taryba turi teisę papildyti savo sudėtį naujais nariais.
Savo kasmetiniuose posėdžiuose visuotinis kongresas išklauso viešą Generalinės Tarybos ataskaitą apie jos veikimą praėjusiais metais. Būtinam reikalui iškilus, Generalinė Taryba gali sušaukti visuotinį kongresą prieš nustatytą metinį terminą.
5. Į Generalinės Tarybos sudėtį įeina įvairių atstovaujamų Tarptautinėje Asociacijoje šalių darbininkai. Ji iš savo tarpo išrenka pareigūnus reikalams tvarkyti, būtent: iždininką, generalinį sekretorių, sekretorius-korespondentus įvairioms šalims ir t. t.
6. Generalinė Taryba veikia kaip tarptautinė įvairių nacionalinių ir vietinių Asociacijos grupių atstovybė, siekdama, kad vienos šalies darbininkai būtų nuolat painformuoti apie savo klasės judejimą visose kitose šalyse; kad vienu metu ir esant bendrai vadovybei būtų ištirtos socialinės sąlygos įvairiose Europos šalyse; kad klausimai, iškelti vienoje draugijoje, bet turį visuotinės reikšmės, būtų visų svarstomi ir kad tada, kai yra reikalingi skubūs praktiniai žingsniai, pavyzdžiui, tarptautinių konfliktų atveju, draugijos, įeinančios į Asociaciją, veiktų vienu metu ir vieningai. Visais reikiamais atvejais Generalinė Taryba turi imtis iniciatyvos pateikti pasiūlymų įvairioms nacionalinėms arba vietinėms draugijoms. Ryšiams palengvinti Generalinė Taryba leidžia periodines ataskaitas.
7. Kadangi darbininkų judėjimo pasisekimas kiekvienoje šalyje gali būti užtikrintas tiktai vienybės ir organizuotumo galia, o iš antros pusės, Tarptautinės Generalinės Tarybos naudingumas žymiu laipsniu priklauso nuo to, ar ji turės reikalą su nedaugeliu darbininkų susivienijimų nacionalinių centrų arba su daugybe smulkių ir išsiskaidžiusių vietinių draugijų, tai Tarptautinės Asociacijos nariai turi, kiekvienas savo šalyje, padėti visas pastangas, kad suvienytų išsiskaidžiusias darbininkų draugijas į nacionalines organizacijas, atstovaujamas nacionalinių centrinių organų. Tačiau savaime suprantama, kad šio įstatų straipsnio pritaikymas priklauso nuo atskirų kiekvienos šalies įstatymų ir kad, išskyrus įstatymų daromas kliūtis, jokiai savarankiškai vietinei draugijai nedraudžiama betarpiškai susižinoti su Generalinė Taryba.
7a. Bekovodamas prieš jungtinę turtingųjų klasių valdžią, proletariatas gali veikti kaip klasė, tiktai pats susiorganizavęs į atskirą politinę partiją, stovinčią prieš visas senąsias partijas, kurias sukūrė turtingosios klasės.
Šis proletariato susiorganizavimas į politinę partiją yra būtinas tam, kad užtikrintų socialinės revoliucijos pergalę ir jos galutinį tikslą — klasių panaikinimą.
Darbininkų klasės jėgų sujungimas, kurį ji jau pasiekė ekonominėse kovose, turi taip pat būti jai svertas jos kovoje prieš politinę jos išnaudotojų valdžią.
Kadangi žemės ir kapitalo magnatai visados naudojasi savo politinėmis privilegijomis, kad apgintų ir įamžintų savo ekonomines monopolijas ir pavergtų darbą, politinės valdžios išsikovojimas tapo didžia proletariato pareiga.[2]
8. Kiekviena sekcija turi teisę paskirti savą sekretorių-korespondentą susižinoti su Generaline Taryba.
9. Tarptautinės Darbininkų Asociacijos nariu gali būti kiekvienas, kas pripažįsta ir gina jos principus. Kiekviena sekcija atsakinga už jos priimamų narių dorumą.
10. Kiekvienam Tarptautinės Asociacijos nariui, persikeliančiam gyventi iš vienos šalies į kitą, turi būti suteikta broliška į Asociaciją susiorganizavusių darbininkų parama.
11. Susijungdamos į neperskiriamą broliško bendradarbiavimo sąjungą, darbininkų draugijos, įeinančios į Tarptautinę Asociaciją, išlaiko betgi nepaliestas savo jau egzistuojančias organizacijas.
12. Šie įstatai gali būti pakeisti kiekviename kongrese su sąlyga, jeigu už pakeitimą pasisakys ⅔ dalyvaujančių delegatų.
13. Visa, kas šiuose įstatuose nėra numatyta, bus papildyta atskirame reglamente, kuris turi būti peržiūrėtas kiekviename kongrese.
[1] Šie įstatai buvo priimti 1871 m. rugsėjo mėn. Tarptautinės Darbininkų Asociacijos Londono konferencijoje. Į jų pagrindą buvo padėti „Laikinieji įstatai“, Markso parašyti 1864 m. steigiant I Internacionalą.
[2] Straipsnis 7a, kuris yra sutrumpintas 1871 m. Londono konferencijoje priimtosios rezoliucijos išdėstymas, buvo papildomai įjungtas į įstatus, I Internacionalo Hagos kongresui nutarus (1872 m. rugsėjo mėn.).